Cloaking (maskavimas)
Egzistuoja daugybė paieškos sistemų reitingavimo technikų, tačiau galime atskirti geras ar atsargias, priskiriamas „White Hat SEO“, nuo pavojingų ar netinkamų praktikų, žinomų kaip „Black Hat SEO“. Viskas priklauso nuo to, kaip skaidriai ir etiškai kaip SEO specialistai elgiamės savo svetainėje bendraudami su paieškos sistema. Šiandien „Google“ algoritmas yra vis sudėtingesnis ir jį vis sunkiau apgauti, todėl tam tikros mažiau etiškos technikos nebenaudojamos.
Viena iš jų – vadinamasis cloaking, kurio „aukso amžius“ buvo prieš daugelį metų. Dabar jis beveik nebenaudojamas, tačiau būtina jį suprasti, kad įsitikintume, jog jo nėra nė vienoje mūsų valdomoje svetainėje.
Kas yra cloaking SEO srityje?
Cloaking – tai slėpimo technika, kurios pavadinimas kilęs iš anglų kalbos ir reiškia „paslėpti“ ar „užmaskuoti“, ir jos esmė yra tos pačios svetainės naudotojui ir „Googlebot“ rodomas skirtingas turinys, kai jie pateikia serveriui užklausą dėl lankomos svetainės turinio.
Ši technika priklauso gerai žinomam Black Hat SEO, t. y. apgaulingų ir neetiškų technikų bei strategijų rinkiniui, kuriuo siekiama pagerinti svetainės reitingą apgaunant „Google“.
Koks yra skenavimo procesas?
Kad suprastume, kaip veikia cloaking strategija, turime žinoti, koks yra botų skenavimo procesas. Skenavimą ir indeksavimą atlieka voratinkliai (spiders), atsakingi už svetainių atpažinimą. „Google“ voratinklis vadinamas „Googlebot“ ir turi dvi skirtingas versijas – deepbot ir freshbot. Pirmoji atsakinga už kruopštų visų svetainės turinyje esančių nuorodų sekimą ir svetainės lankymą. Antroji atsakinga už naujo turinio paiešką internete.
Kokia jo kilmė?
Cloaking ištakos siejamos su svetainėmis, kuriose yra vaizdo, grafinio ar animacinio turinio ir kurioms sunkiau užimti aukštas pozicijas paieškos rezultatuose; ši technika padeda kompensuoti šį trūkumą. Tuomet nutinka taip, kad skeneriui parodomas visas turinio puslapis, aprašantis paveikslėlių ar vaizdo įrašo turinį, dėl botų turimos apdorojimo spartos.
Kaip veikia cloaking procesas?
Šios technikos tikslas – apgauti paieškos sistemas, kad būtų pagerintas svetainės reitingas paieškos rezultatuose. Ji neetiška, nes naudotojui rodomas turinys paprastai būna pornografinio ar azartinių lošimų pobūdžio (pavyzdžiui, kazino), o „Google“ robotams rodomas visiškai kitoks turinys.
Paprastai jis vykdomas dviem skirtingais būdais:
Agento vardo pateikimas (Agent name delivery): prieiga prie svetainės vyksta per „naudotojo agentą“ (user agent), kuris gali būti nuo fizinio asmens iki boto. Dėl to serveris gali pritaikyti rodomą turinį atsižvelgdamas į naudotojo agento tipą. Cloaking įvyksta tuomet, kai skirtingas turinys pateikiamas atsižvelgiant į svetainę lankančio naudotojo tipą.
Kadaise, naudojant papildinį „User agent switcher“, buvo galima naršyti puslapį su „Googlebot“ naudotojo agentu. Tai labai naudinga norint patikrinti, ar yra skirtumų tarp naudotojui ir botams rodomo turinio.
IP pateikimas (IP Delivery): kai svetainės turinio pateikimas atsižvelgia į IP adresą, iš kurio pateikiama užklausa.
Ši technika įgyvendinama keičiant .htaccess failą. Pavyzdžiui, „Apache“ serveris turi modulį „mod_rewrite“, kuris leidžia atlikti šį pakeitimą.
Ar yra daugiau cloaking technikų?
Kai kurios technikos nėra grynasis cloaking, tačiau paslepia turinį arba apsunkina botams jo skenavimą. Jos gali būti laikomos cloaking:
-
Paslėptas ar nematomas tekstas: naudojamas norint įterpti daugiau raktažodžių ir papildomos informacijos, paslėptos nuo naudotojo. Ši informacija „užmaskuojama“ ta pačia spalva kaip puslapio fonas.
-
„Flash“ svetainės: kaip žinia, „Flash“ naudojimas nerekomenduojamas SEO rekomendacijų gairėse. Paieškos sistemos negali perskaityti turinio, todėl ir jo reitinguoti.
-
El. paštas: pasireiškia tuomet, kai nenurodomas nei siuntėjo vardas, nei el. pašto adresas, todėl neaišku, kas siunčia laišką.
-
Svetainės su dideliu HTML kiekiu: geras SEO rekomenduoja aukštą html/teksto santykį, padedantį puslapiams užimti aukštesnes pozicijas paieškos sistemoje. Tačiau jei taip nėra, teksto bus mažai, o santykis bus žemas. Siekiant tai atsverti ir išvengti pertvarkymo, buvo naudojama cloaking technika.
-
Paveikslėlių galerija: siekdami kompensuoti paveikslėlius, žiniatinklio administratoriai įterpdavo raktažodžius, kurie padėtų reitingavimui.
-
Geografinė vieta (geolokacija): jos esmė – skirtingų puslapių rodymas priklausomai nuo vietos. Tai šiandieninė taktika, nes daugelis svetainių taip elgiasi rodydamos skirtingą turinį, pavyzdžiui, priklausomai nuo šalies. Tačiau ji tampa kenkėjiška technika, jei skirtingas turinys rodomas priklausomai nuo naudotojo ar boto.
-
Su CSS ir „JavaScript“: kadangi „Google“ negeba interpretuoti „JavaScript“, į svetainę galima įterpti raktažodžius ir nuorodas. Naudojant funkciją, galima užprogramuoti taip, kad jie netrukdytų naudotojo naršymui ir tik „Google“ akyse išsiskirtų svarba per H antraštes.
-
Peradresacijos: naudojant peradresacijas, naudotojas, spustelėjęs paieškos rezultatą, nukreipiamas į kitą svetainę. Tai lengva patikrinti su papildiniu „Redirect path“. Šiuo metu tai yra šlamšto (spam) technika, vis dar naudojama apgauti ir siūlyti prieštaringą turinį.
-
Naujausia technika gali būti laikoma SPA (Single Page Applications) plėtra, nes šie puslapiai kuriami su „JavaScript“, o dėl to kylantį atvaizdavimo (rendering) sudėtingumą „Google“ gali interpretuoti kaip mėginimą apgauti. Su papildiniu „Lighthouse“ galime stebėti svetainės atvaizdavimo procesą konsolėje ir matyti, kaip naršyklė geba apdoroti svetainę, taip pat sugeneruoti išsamią ataskaitą su patobulinimų rekomendacijomis ir galimybėmis.
Cloaking perspektyva 2020 metais
Ši praktika yra pasenusi ir šiandien už jos naudojimą „Google“ gali griežtai nubausti. Nors prieš keletą metų paieškos sistemą buvo galima apgauti, šiais laikais tai beveik neįmanoma dėl visų algoritmo atnaujinimų, dėl kurių „Google“ tampa natūralesne ir etiškesne paieškos sistema, orientuota į naudotojus ir kokybiškų, paieškos ketinimą atitinkančių rezultatų pateikimą.
Black Hat SEO praktikas persekioja ir baudžia webspam komanda, atsakinga už jas naudojančių svetainių baudimą, netgi taip, kad visa svetainė dingtų iš paieškos rezultatų. Todėl šios technikos rezultatai yra visiškai efemeriški.
Naudoti šaltiniai:
-
Cyberclick:* „What is Cloaking?“*
-
Luis Villanueva: „What is Cloaking?“
-
Ionos: „What is Cloaking and why should you avoid it?“
-
We live security: „What is Cloaking?“
-
Iebschool: „What is concealment or Cloaking SEO?“
-
Sistrix: „What is Cloaking?“
-
Catchupdates: „What is Cloaking in SEO & Should You Do Cloaking?“
-
Search Engine Journal: „What is Cloaking & Is All Cloaking Evil?“
Autorius: David Kaufmann
Pastaruosius 10+ metų praleidau visiškai apsėstas SEO — ir, tiesą sakant, nenorėčiau, kad būtų kitaip.
Mano karjera pakilo į naują lygį, kai dirbau vyresniuoju SEO specialistu Chess.com — vienoje iš 100 lankomiausių svetainių visame internete. Darbas tokiu mastu, apimant milijonus puslapių, dešimtis kalbų ir vieną konkurencingiausių SERPs, išmokė mane to, ko joks kursas ar sertifikatas niekada nebūtų galėjęs. Ta patirtis pakeitė mano supratimą apie tai, kaip iš tikrųjų atrodo puikus SEO — ir tapo pagrindu viskam, ką nuo tada sukūriau.
Iš tos patirties įkūriau SEO Alive — agentūrą prekės ženklams, kurie rimtai žiūri į organinį augimą. Mes čia ne tam, kad pardavinėtume dashboards ir mėnesines ataskaitas. Mes čia tam, kad kurtume strategijas, kurios iš tikrųjų daro poveikį, sujungdami tai, kas geriausia klasikiniame SEO, su jaudinančiu nauju Generative Engine Optimization (GEO) pasauliu — užtikrindami, kad jūsų prekės ženklas pasirodytų ne tik Google mėlynosiose nuorodose, bet ir AI sugeneruotuose atsakymuose, kuriuos ChatGPT, Perplexity ir Google AI Overviews kasdien pateikia milijonams žmonių.
Ir kadangi neradau įrankio, kuris tinkamai valdytų abu šiuos pasaulius, sukūriau jį pats — SEOcrawl, enterprise SEO intelligence platformą, kuri vienoje vietoje sujungia rankings, techninius auditus, backlinks stebėseną, crawl būklę ir AI prekės ženklo matomumo sekimą. Tai platforma, apie kurios egzistavimą visada svajojau.
Atraskite daugiau šio autoriaus turinio
